Keliaudami per Stebulius aplankėme Ritutės ir Almanto namus. Įžengus pro nedidelės sodybos vartus atsivėrė didžiulės, išpuoselėtos, neįprastos erdvės. Svetingi šeimininkai mus pakvietė į aikštelę prie plevėsuojančios trispalvės sugiedoti Lietuvos himną. Tai buvo jaudinanti akimirka. Himnas skambėjo visuose Stebuliuose.

Po to apžiūrėjome pirmąją bendruomenės buveinę, kuri buvo įrengta tiesiog šiltnamio patalpose. Čia vyko renginiai, susirinkimai. Kai bendruomenė persikėlė į mokyklos patalpas, šiltnamis iki šiol čia neatsirado. Ritos Sebastinienės įvairių senovinių daiktų kolekcijos eksponuojamos ir dabar. Labai įdomiai įrengta poilsio zona namuose, kurioje sutilpome visi, pakėlėme šampano taures už bendrystę, draugystę, už nuostabų susitikimą.

Esame dėkingi Ritai ir Almantui Sebastinams už etnokultūrinių tradicijų perteikimą, už galimybę pajusti dzūkišką patriotiškumą, nuoširdumą, gerumą, svetingumą, vaišingumą.

Vito Medono nuotr.